Vėjas rudenio puotą iškėlė.
Virpa žvaigždės padangėj šaltoj.
Aš skubu pas tave, tėviškėle,
Pavargau čia, šaly, svetimoj.
Pasiilgau aš miško ošimo
Ir bangelių raibų ežeruos,
Kur tėvelis su meškere rymo,
Pasislėpęs žaliuos ajeruos.
Pasiilgau aš pievų rasotų
Ir dainų kaip lopšinė senų.
Nusibodo dangus ūkanotas-
Skaistų tėviškės dangų menu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-16 19:43:44
"Rudenio puota" nuteikė įdomiam tekstui. Toliau - taip girdėta, taip girdėta... Bet turbūt nuoširdu.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-01-16 19:29:42
Gražiai išreikštas ilgesys. Pažįstamas jausmas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-16 18:24:09
Vėjas rudenio puotą iškėlė.
Virpa žvaigždės padangėj šaltoj.
Netgi vėjo puotoj prie žvaigždžių šalto mirgėjimo ilgesys neapleidžia...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-16 16:15:11
Ilgesingas eilius...Ir labai gerai suprantu tą ilgesį...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-01-16 13:37:45
Pritariu Taurijai-tik ČIA
Anonimas
Sukurta: 2010-01-16 13:00:58
...taip jausminga ir tikra. Nėra geriau niekur - tik Tėviškėje...tik ČIA.