tą tryliktą mėnesį
mes susitiksim
susitiksim
kai viskas jau nusibos
aplinkui žėrės žaltvykslės
medžių kamienai simfoniją gros
pakylęs rūkas ištirpdys kontūrus
ir nežinosi
kur kelias
kur pradžia
surinksim žvaigždes iš po kojų
tu atsimerksi
nebus manęs
bet bus žiema
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): elvinamacytė
Sukurta: 2010-01-31 14:11:20
Vai kas kartos tau mano vardą kada manęs nebus?
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-01-15 20:32:38
Mistiškai gražus tas tryliktas mėnuo...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-15 17:21:43
...užburiantis ėjimas į užribį žemiškojo gyvenimo. Gražios metaforos. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-15 16:02:00
pakylęs > pakilęs
Puiki pabaiga. Netikėta. Susitikimas už realiosios būties: tryliktas mėnuo, žaltvykslės, žvaigždės po kojom... Tik todėl, kad nebus eilėraščio kalbančiojo. Romantiškai žiemiškas:-)
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-01-15 15:18:51
"nebus manęs
bet bus žiema" – labiausiai
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-15 13:42:33
...ir man priminė, vieną Autorių su žaltvykslėm...jautrus...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-15 13:23:17
tryliktas mėnuo....kur kelias?kur pradžia? patiko mintis ir jos perteikimas,labai....