Laiko trupiniai
mano Angelas barstė trupinius
aš rinkau nuo dieviškai balto stalo
bijojau sutepti
pėdsakus savo buvimo palikti
šaukė vardu
aš tylėjau
slėpiausi šešėlyje
laiko
vardą mano kartojo lūpos (ne)draugų
šešėliuose glaustėsi Angelas
žūrėjo ir sekė mane
trupinius barstė
o aš vis rinkau
nesuteptą staltiesę keitė nauja
skelbiu paliaubas išprotėjusiai tylai
surenku trupinius
laiko (iš)sėto
vardą priglaus sušalęs akmuo
laikas samanom vardą paslėps
rinks kiti
nuo dieviškai balto stalo
paskutinius trupinius
mūsų lemties
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-15 11:54:03
Su tuo stalo kartojimu persistengta. Bet forma graži.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-15 02:33:23
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 23:42:10
nuo dieviškai balto stalo > visas žmogaus gyvenimas šioj eilutėj telpa...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-01-14 19:11:03
tikrai nuostabios eilės ;)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-01-14 18:18:35
" mielas kalbejimas. Sia vieta suabejojau: "laikas samanom vardą paslėps".
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 17:56:54
...koks tikroviškai liūdnas...gražiai liūdesingas lemties suvokimas. Virpulingai į sielą...Patiko.Ačiū.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-01-14 17:04:38
gražūs tie laiko trupiniai,tikrai.