1)
Žalių miškų žaliuos sapnuos
Žali šaltiniai verda.
Baltoj nakty šilai dainuos
Ir garbins Saulės vardą.
Ant sentėvių aukštų kalvų
Ugnis kvatoja, šaukia.
Delčia šalin paparčių mėlynų
Sidabro burėm plaukia.
Laimingi laimės vis ieškos,
Dangus į žemės glėbį kris.
Tarsi šešėlis nakčiai iš paskos
Per girią nulinguos kuprys.
2)
Daug daug dainų jis išdainavo
Kirtėjas girių per dienas.
Tą skausmą, svetimą ir savą,
Supynė į vilties dainas.
Duobėtas kirvis, ąžuolo vainikas
Gal paskutinis girių ūksmėje?
Plačiai jau švaistos vėjas nykus,
Ir sukas metai rievėje.
Kirtėjas tyli. O paskui numoja
Ranka, randuota nuo žaibų.
Svetur nutolo mylimoji
Baltuoju nuotakos rūbu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-14 18:05:18
O, koks gražus peizažo lyrizmas!
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-14 09:16:06
...miško ir žmogaus jausmų išgyvenimų vienovė, patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 01:49:03
Lietuviška Paryžiaus katedros versija? Gražu:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-14 01:48:51
Patiko ši pasaka. Švelniai, plaukiančiai persiskaitė. Tokiu tikru lietuviškumu padvelkė :)