Gal būt prieš metų devyniolika -
Prie bokšto nieko naktį neįvyko,
Dainų nebuvo ir tų skausmo ašarų,
Nežuvo niekas ir negynėm laisvės...

Kodėl taip pigiai jos išsižadėjome,
Išmainėme į kreditus ir paramą ,
Įstojome į svetimą mum sąjungą,
Ir ligi šioliai sąvastį prarandame...

Paaiškink man labai prašau, žmogau:
Kodėl valdžia praranda žmoniškumą,
Kodėl, kas gali bėga iš gimtos šalies,
Ir aš žinau jau, ką ketinu daryti ...

Bet tu paaiškinki labai , prašau ...
Ar mes - mirties akivzdoj neklydome,
Gal klydome po to, kai džiaugėmės,
Kai dirbom atskirai ? , balsavome... ?

Neguosk, \"kas neveikia - neklysta\",
Juk supranti mane - svokti privalau,
Kame klaida, asmeninė? o gal tautos?
Kad mes savam kieme paklydome...
-----

Ir jei atsakymo man tinkamo nerasi
Rytoj asmeniškai TAU aš parašysiu,
Asmeninį , bet optimistinį eilėraštį...