Norėčiau rast vienintelius žodžius,
Kurie jūs kelią laimės spinduliu nušviestų,
Kad šiluma jaukia namai sugrįžti kviestų,
Kad meilė ir daina lydėtų jus.
Kad meilė ir daina lydėtų jus.

Norėčiau, bet žinau, kad bus dienų,
Kai  skaisčią saulę juodu debesiu aptemdys,
Kai mylimosios akys ašarose skendės,
Kai širdyje bus tuščia ir nyku.
Kai širdyje bus tuščia ir nyku.


Todėl išmokit  saulėtą zuikutį
Parnešt namo ne saulei  šviečiant - tamsią dieną.
Ir tyrą ašarą, nelietusią blakstienų,
Įžvelgti gelmėje mielų akių.
Įžvelgti gelmėje mielų akių.