I
Jei tavęs nebūtų

Jei tavęs nebūtų,
Tave aš išgalvočiau –
Lengvutį tavo žingsnių aidą,
Klajūnę šypseną pavargusiam veide
Ir liūdną tavo žodį vakare.
Tave aš išgalvočiau
Rytmečiui ir dienai,
Pavasario žiedų balčiausiai pūgai,
Liepžiedžių medunešio ramybei
Ir ašarotam spalio dangui.
Tave aš išgalvočiau
Ilgesiui ir džiaugsmui,
Ir nerimui – kasdieniam mano svečiui,
Tai gėlai, kuri beldžiasi pas mane.
Tave aš išgalvočiau
Jei tavęs nebūtų...
--------------------------------------------
Bet tu esi
Ir aš turiu kasdieną išgalvot save,
Kad tau galėčiau padėkot...

II
Nekalbėk

Nekalbėk, nesakyk man nė žodžio,
Tik žiūrėk man ilgai į akis.
Tavo žvilgsnis ir bara, ir guodžia,
Kas tavoje širdy pasakys.
Gal bylos apie tai, kas nutolo
Ir pražysta gėle tau sapne,
Gal rasoje žvaigždėto atolo
Prisiminsi bent sykį mane?..
O šįvakar, kai krūpčioja mėnuo
Po skylėta skraiste debesų,
Nekalbėk, nesakyk man nė žodžio –
Nuo tavųjų akių man šviesu...