tikrovė veriančiais nutįs...
...tikrovė veriančiais
nutįs
šešėliais audžiamais
į pūgą – – –
kur scenos
uždangom
lyg sienos leisis
trys
o ketvirta –
vienatvės
išdegtu indu
vis gros ant vėjų
fugą
rankom
čia dabar
aplenkus
absoliutų nulį
kur
– – – palikę dviese
keliuos
šešėlių teatro
drobę tiesia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-01-19 19:07:49
visas kūrinys pilnas kažkokios nerimo dvasios, o į pabaigą švelniai nuramina :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-01-13 21:42:45
Būtent, Irtia, nuostabi vėjų fuga...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-11 21:34:33
Vis skaitau ir skaitau. Užkabino:-) Įsuko vėjų fuga...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 19:17:07
...vis gros ant vėjų fugą... gražu. Giliai per gyvenimo laiką. Patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-01-10 13:27:41
Atsikartojanti besimainančiais šešėliais, o gal keliabalsiais pavidalais, galbūt netikėtais sau, su žinojimu, kad ji neapleis... vienatvė. Filosofinė tikrovė. Išties sukelia minčių. Jautriai suderinti vaizdiniai ir prasmės juose.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 10:08:27
Įdomiai sužaista. Tik pradžia kimoka.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-10 01:48:58
visuomet malonu skaityti mielo Autoriaus subtiliai išieškotus ir pateiktus kūrinius. Kvepia :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-10 01:27:30
labai. labai, labai patiko:)