Aš nepasiekiama, tamsi gelmė
Poetas, žudantis žodžius,
Kasdien iš mūšio grįžtantis kareivis,
Pamišęs, vienišas, vangus
Girdžiu, kaip šūkauja prekeivis,
Tuštybės mugėje parduodantis širdies dūžius,
Ramybės ežerą rūku apgaubęs
Gal paskutinįkart toksai gražus dangus
Ilsiuosi po medžiu, kurį paliko paukštis,
Linguoja vėjas tylinčius sparnus,
Aš vėl mūšin keliaujantis kareivis,
Pamišęs, vienišas, laukiąs, ramus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-01-11 14:46:25
Įdomus sprendimas dalyvių eilutės. Patiko.
Padėliojau kablelių, visgi išplėstiniai dalyviniai pažyminiai po pažymimojo žodžio skiriami iš abiejų pusių: ir kur prasideda, ir kur baigiasi. O jūs kol kas tik pradžią pažymėdavote. Vidurinysis posmas man įdomiausias, dinamiškiausias.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-01-09 21:52:17
Kas tu esi, o Mielas Drauge?
Prakalbusi lakiu poetiniu žodžiu,
Gal mergina supratus vyrus,
O gal išmūšio grįžęs karvedys...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-09 17:38:28
Toks tarsi plazdantis, bet dar nevisai. Jausminis labiau.