Laiminga šypsaus ir džiaugiuosi,
Prigludusi su ja kalbuosi...
Žinau, kad žodžiai liks nesuprasti,
Nes ir suprasti juos dar per anksti.
Esi skaidri, kaip rasos lašas -
Užgimęs žmogeliukas mažas.
Sulaukėme mažytės dovanos:
Trapios, tyros, visiems brangios.
Atidavė vaikai mums grąžą -
Sukūrę šį stebuklą mažą.
Verkiu, saviškį raminu, juokiuos:
Dar gausim mudu dovanų, tikiuos...
O turime tokių vilčių, nes žinom -
Dar jaunesnysis skolos negražino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-01-08 21:06:01
Labai graži kalba...
su mažyte dovana.
viską ji - supranta
ir į tavę tiesia ranką...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-01-08 20:51:56
prastas bei primityvus rimas. Vaikiškas eiliavimas. o nuotaika taiki ir tikrai šeimyniška. sėkmės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-08 20:26:33
Sveikinu su anūnėkėle:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-08 19:19:53
skola gyvenimui, o Gyvenimas tik Vienas
Anonimas
Sukurta: 2010-01-08 18:57:03
Įdomiai, lyg sonetas lyg ir ne, bet tematika "užkabina". Man patiko.