Paskutinė stotis-
Begalybė, žemėje nebūtų klausimų.
Gal tu širdį atvėrus pajusi,
Kokią pasaką žiaurią seku.
Seku langus pradaręs į naktį,
Į juodąsias visatos skyles,
Apie šautuvą, duoną ir laimę,
Kaip mylėdamas galiu neapkęst.
Apie seną pavargusią mintį,
Kurią noris suprast ir brangint,
Kaip gyvenime meilę nuo geismo
Noris atskirt – padalint.
Apie velnio ir angelo kovą,
Išdraskytų jausmų likučius,
Apie mūsų beviltišką norą
Atgaivinti geruosius laikus...
Paskutinė stotis –
Begalybė, širdyje smilkstančių klausimų...
Pasiliks visą tai tik tarp mūsų-
Paskutinė stotis –ta viltis be jausmų...
ardas
2010-01-08 12:31:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-08 16:48:24
Kritikuočiau, bet neturiu noro:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-08 15:29:39
Labai sutinku su sememos išvada: .../pagvildenta riešutėlių/ :) ir gana rimtai.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-08 14:59:48
...paskutinė stotis, šiuo žodžiu visa pasakyta....
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-08 13:42:04
beviltišką norą
kuris nesutampa su Visatos Kūrėjo noru
tad kenčiam
.../pagvildenta riešutėlių/ :)