Šviesiam Ritos K. atminimui
Dainavo vėjas ežero vilny,
Pamojo vasara ranka šilta.
Tą kartą patikėjom: mes jauni -
Ir laimė čia kažkur greta.
Mylavo saulė tavo kūną
Rugpjūčio vėstančiu šypsniu.
Tu man sakei, kad taip nebūna
Tarp žodžių, metų ir žmonių.
Aš netikėjau, bet jaučiau,
Kaip metai neša mūs laivus
Į atminimų jūrą begalinę.
Gal iš žvaigždžių aš išskaičiau
Troškimus, polėkius tavus -
Ir viltį vasara grąžino.
1987 08 27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-08 22:04:34
Švelnūs prisiminimai...:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-08 21:14:31
Man labai patiko, mėgstu tokią lyriką. Pasiimsiu prie mėgstamiausių. Ačiū.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-08 13:08:24
...žodžių šiam kūriniui komentuoti neturiu, jis kalba pats už save..
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2010-01-08 11:00:45
gražu...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-08 10:40:30
Toks švelnus ir šiltas atminimas, Gražu!
Anonimas
Sukurta: 2010-01-08 07:47:25
...gražiai vinguriuoja Atminimo Gija.