Kiek daug prarajų
tarp sėdinčių prie šito stalo...
Vis galvojau apie tai,
ir apie anądien tylų sniegą
žemės link pro didelius baltus langus,
kitam kambary ant klavišų gulant
Bethoveno Mėnulio sonatai.
Sėdi akli stebuklams
prie savo milžiniškų prarajų...
jujut
2010-01-07 00:20:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-07 20:03:46
patiko pamąstymai,juk tikrai yra aklų mažiems stebuklams,tematantys milžiniškas prarajas...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-07 14:18:50
Geras darbas, nors dienoraščiu dvelkiantis, bet man patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-07 12:48:25
Rodyk pirštu - vis tiek nematys... Argi kam reikia šiais laikais kam stebuklų?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 08:39:37
Jei Bethovenas, tiksliau būtų Mėnesienos sonata.
Šis toks prislopintas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-07 08:07:46
sėdi(m)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 03:53:42
Kaip baisu būna šitai suprasti ir jei ne tas tylus sniegas, jei ne Mėnulio sonata...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-07 00:29:16
Kažkokio pasyvaus transo apimtas lyr. subjektas:-) Būsena.