Santrauka:
pojūtis akimirkoje,galbūt...
išnaudojant savo prarastąjį
dar neatrastą laiką,
besimėgaujant akimirkos trapumu
įsijaust į save ir pajausti,
kad besvoris, begarsis, aklas dabar
esi nieko būsena,
tiesiog palaima…
be rėmų, kontūrų
manęs lyg ir nėra,
o tuo pačiu esu visur -
skausmingais dūriais į nebūtį
išsibarsčiau…
——————————————————
nenoriu susirinkt
teks....
Maybe
2010-01-05 01:55:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-05 18:42:38
akimirkos pojūtis... ger jaumas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-05 17:27:04
įmanoma būti niekuo,bent akimirką,kai laikas sustoja,neegzistuoja ir gali tai tik įvardint-a k i m i r k a ...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-01-05 15:38:15
Nežinau,ar įmanoma būnant niekuo(esu nieko būsenoje")galima ką nors veikti, o gal buvimas niekuo ir yra palaimos būsena? Akimirkoje savęs užmarštis, laikinas savęs netekimas, tik "grįžus" iš akimirkos(esu niekuo) galimi visi pasvarstymai, išardymai ir surinkimai. Gal aš ir klystų, bet šis tekstas privertė mąstyti. Dėkui.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-05 12:14:44
išnaudojant savo prarastąjį
dar neatrastą laiką,
——————————————————
nenoriu susirinkt
teks. ---> Man taip patinka labiau:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-05 11:05:29
šaunuolė nu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-05 02:09:53
Akimirka būna, kai supranti, kad kažką praradai ir atradai. Tik akimirksnis, kai tai suvoki. Visa kita būna pasvarstymai, kodėl, dėl ko... Tai lyg ir vienas pamąstymas iš šito eilėraščio. O kitas apie tai, kad tas pajautimas yra tartum kažkokia meditacinė būsena, kuomet pasieki aukščiausią lygį ir viską supranti. Man labai patiko.