laukiu karalaičio

Aš labai daili mergaitė,
Ir  protinga, ir linksma,
Kaip iš pasakos, kur skaitė
Man vaikystėje mama.
Ir nerūpi man vaikinai,
Pasipūtę ir kvailiai,
Kalba draugės ir kaimynai:
_ Karalaičio reikia jai.

Ir aš tikiu, tikrai atjos
Ant balto žirgo karalaitis
Ir atsiklaupęs pamatuos
Man tikro krištolo kurpaitę.

Gundė auksu, pieno upėm,
Bet tarp jų _ aš svetima,
Turtai man visai nerūpi,
Noriu būti mylima.
Laukiu savo karalaičio
Su kurpaite ar be jos,
Ar ant bėrio, ar ant sarčio
Aš žinau, tikrai atjos.

Ir aš tikiu _ jis atvažiuos
Gal su ,,Mersu ", gal  su ,,Toyota".
Man aukso žiedą dovanos
Ir kelsime vestuvių puotą.
pabiruogė

2010-01-04 14:53:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2010-01-04 16:14:19

Eilėraštis gražus, bet... karalaičių nebūna, o jei ir būna, tai tik iki vestuvių

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-01-04 16:07:33

Ačiū tylsalai už gražų posmelį.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-04 15:13:11

Netikėk maža graži mergaite,
neatjos tas karalaitis
nei su žirgu, nei tojotą,
pasakos juk išgalvotos...
Tu svarbiausia nusiteik
ir savy bandyk pasveikt
Juk svarbiausia, kad žmogus
būtų doras ir darbštus
Nieko gero iš karalių,
aprengtų ar ir nuogalių...