Aukštaitija miela,
Tu brangus mažas žemės kampelis.
Ošia čia Labanoro giria
Ir pavargęs Stelmužės senelis.

Aukštaitija miela,
Ežerai spindi čia tarsi perlai:
Telkšo čia Lakajai, Asveja,
Tarp salų bangas gena Rubikiai.

Aukštaitija miela,
Išraižyta vingiuotais Šventosios krantais.
Su senolio siauruko trasa
Ir skriejančiais Sartuos žirgais.

Aukštaitija miela –
Maži kaimai su svirtimis, gonkais.
Čia Palūšės bažnyčia sena
Ir Anykščių aukščiausia dvibokštė.

Aukštaitija miela,
Apsigobus Anykščių šilelio skarom.
Su Dubingių sena karčiama,
Šiaurės krašto karstinėm olom.

Aukštaitija miela,
Tu – žymiųjų poetų, kūrėjų lopšys.
Čia pagerbta Klėtelė, Duonelės raida
Ir Niūronių gražuolis Arklys.

Aukštaitija miela,
Apjuosta Žeimenos ir Nevėžio lankų.
Su Stripeikių Bitute maža
Ir velniuko pamestu Puntuku.

Aukštaitija miela,
Išpuošta rokiškėnų tapytom langinėm.
Meteorų žvaigždėto lietaus nušviesta,
Su erdvėlaiviais kalvoj Kaldinių.

Aukštaitija mana,
Tu vilioji visus vėl namolio sugrįžt.
Ir užlipus ant Liūdiškių kalvos aukštai
Laimės žiburį švelniai paliest.