***

Santrauka:
2006m.
Lašas.Šalta.
Nėra tavęs
ir nebus.
Vėtra. Tyliai glosto.
Tai ne tu.

Aš būsiu.
Šaltyje.
Vėtroje.
Laše.
Tavęs nebus.
Melodija skambės.
Tik man.
Kur tu?

Ledo bučinys.
Švelnus, bet šaltas.
Tai ne tu.
Aš būsiu čia.
Tavęs nebus...
Kur tu?
Enėjo duktė

2010-01-02 17:38:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-01-03 17:09:07

labai ačiū už komentarus ir net patarimus :) kai kada jūs pastebite net daugiau, nei aš pati rašydama tą eilėraštį, ir tai, ką pastebite, būna gryna tiesa

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-03 17:00:57

Nežinau, o man patinka toks nevientisumas. Juk kai lašai laša, tai ir žodžiai taip - tekšt, tekšt. Aš autorės vietoje dar labiau išskaidyčiau tekstą, visur, kur įmanoma, po kiekvieno ženklo. Aprašinėjimas? Gal būt, bet juk lašnojimas taip ir nuteikia - be gilios minties, kartoti kažką iki skausmo...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-03 01:05:22

toks kapotas, bet lašantis,manau autorė tai ir norėjo perteikti- i š l a š ė t i . . . :)

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-01-02 21:29:45

Hm. Pernelyg sutaškuotas - labai kapoja ir taip nevientisą tekstą, netgi kiek dirbtinai. Norėtųsi kokios nors gilesnės mintelės negu kad aprašinėjimas.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-02 18:05:06

Perkėlimas eilėraštyje jau pats savaime signalizuoja pauzę, intonacijos trūkčiojimus. Taškų čia buvo galima ir nerašyti.
Trupinukai. Apie jausmus, bet galima subtiliau – bus įtaigiau.