Praeitis– didžiulis smėlio laukas.
Nuostabus miražas– ateitis.
Vien iliuzijose mano mintys plauko,
nežinia ar žvaigždę jos pavys.
Praeity barjerai akmenuoti.
Žadanti oazė prieš akis.
Ar miražas viltį gali duoti?
Ar erdvėj miražas nepaklys?
Išsisklaidęs, kaip padangių dūmai,
kaip rasotas stiklas prieš akis–
smėlio pusnys ir išdegę krūmai–
daugiau nieko akys neišvys...
Praeitis bekraštė dykuma,
skaudulys ,užpilto akis smėlio.
Ten toli oazė vieniša,
ir miražas šitas nieko nežadėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-30 22:01:09
"Ar miražas viltį gali duoti?
Ar erdvėj miražas nepaklys?"
patiko eilius,mintys ir pamąstymai :) su artėjančiais :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-30 21:51:12
Gražus eilėraštis. Nepabandęs nepasakysi ar tas miražas tikrai nieko gero nežada:). Tikėkitės ir viskas bus tvarkoje - svarbu ne tik tikėti, bet ir patikėti.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-30 21:25:29
Žadanti oazė prieš akis.
Ypač patiko eiliuko pradžia. Gražių kūrybinių minčių teatseikėja artėjantys! :)