(Iš 13-kos eilėraščių ciklo „Sausio naktis“)

Plaka, pulsuoja mums visiems kaip širdis  -
Aukščiausioji Taryba. Tik ji Maskvai - rakštis.
Grasinimų, purvo išverstos tonos,
Aplinkui nerimsta būriai „ivanovų“.

Iškelti kumščiai trispalvei grūmoja,
Tankai žvaigždėti garsiau vis riaumoja.
Šiaurės miestely blizga patrankos,
Sovietų  šarvuočiai po Vilnių jau trankos.

Maskva - įsiutus, bet ir ji jau sutrinka, -
Kodėl lietuviai  vis dar nepakrinka?
Posėdžių salėje Landsbergio žmonės -
Kodėl neapleidžia savo šventovės?

Siunčia Ačalovą, siunčia desantą
Šautuvų buožėm atkurti tvarką.
Šitiek vilčių generolas tas teikia
Dar komitetą „šunelių“ įsteigia.

Ten Burokevičius ir Jarmalavičius,
Liežuvį smailina toks Kasperavičius,
Maskvoje Alksnis Gensekui „kala“-
Leisk grobti valdžią, rašyk „ukazą“!

Vakarai trypia, Vakarai mykia –
Ak, tie lietuviai, nemoka tyliai.
Eitų, bučiuotų Gorbiui jie ranką,
Juk tokie baisūs žvaigždėti tankai!

Šiaurės miestely blizga patrankos,
Doras lietuvis nebučiuos rankos.
Vergaut užtenka, laikas pakilti,
Laikas Tėvynę krūtine ginti.