Gyvenimo keliu mes eisim
Greitu žingsniu,-
Nors kartais gal sustosim.
Paliksim pėdsakų daug įvairių,
Visur, kur tik klajosim.
Liks gilūs pėdsakai sniege,-
Tačiau juos laikas sunaikins,
Liks smėlyje biriam,-
Bematant vėjas užpustys.
Tik pėdsakai,
Kuriuos paliksim širdyse žmonių,
Neišsitrins,-
Kol jie šioj žemėje gyvens,
Ir mus kol prisimins...
Liepa
2009-12-28 10:54:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2009-12-29 23:11:26
jaučiama dvejonė ir trapumas. nemotyvuoti kablelio ir brūkšnio deriniai. girdėti įvaizdžiai - geriau ieškokite savų.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-28 14:29:51
Pavadinimas - eilėraščio raktas. Jei jau pačiame eiliuje viskas aišku, galima drąsiai dėti tris žvaigždutes. Kartotis nereikia... Neįdomu ir nupigina kūrinį. Pačiame eiliuke dabar trūksta originalumo ir paslapties. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-28 13:51:25
Lyrika čia. Nelabai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-28 12:27:58
daug pėd_sakų šioj žemėje