Pirmas žvilgsnis
kaip Adomui obuolys -
Amžiams prarastas
ramybės rojus...
Beldžias sielon ilgesys,
Liūdesys sukausto protą.
Blaškos vieniša nakty
Meilės paliesta jaunystė.
Sukas užburtam rate
Paikos mintys apie laimės uostą.
Dar neištarti vardai,
Lūpos dar nepalytėtos
Geismo taurė dar nenugerta,
Dar širdis skaisti...
Tik jau be vietos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2009-12-28 15:34:00
Patiko pradžia, kur Barabas citavo ir antras posmas - ypač. Gal vidurys kiek silpnesnis, bet visumoje gražu.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-28 14:23:41
Pabandykit jausmus reikšti per kitus vaizdinius, motyvus, jų pačių neįvardinant. Bus įtikinamiau. Ir daugiau skaitykit kokybiškos poezijos.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-28 10:28:11
Pirmas žvilgsnis
kaip Adomui obuolys -
Amžiams prarastas
ramybės rojus-----> Šios eilutės įdomios:) Visa kita - šiaip sau.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-28 09:19:31
gan patosiškai... bet lengvai