Veltui išleisdama kvapą
Žemė šalną paleido
Šieno kaugės sniegams
Pievos šerkšnui
Plentas ledui
Šalčiui aš
Veltui įkvėpdama
Žemė naktį užtraukė
Nematau sielos savo
Žvakės maža
Kad rūdis nušvietus
Atsivertų tikroji gelmė
Šaltis viską apvalo
Žemė žino
Kad žiemai sužydus
Sunokinus vaisius
Gatvėj vaikščios ne žmonės
Vien sielos
Su tuštybėm
Ir meilėm
Ir baimėm
-----------------
Kilojos krūtinė
Motinos veidas
Kelios stirnos
Po obelim
Ieškančios vaisiaus
Ar laimės
Mano žemėj
Mano žiemą
Mano langas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-12-23 22:41:41
Epilogas sužavėjo:) Puiki paskutinė.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 19:15:52
O visai maloniai susidainuotų.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-12-23 16:39:00
Puikiai perteiktas šaltas alsavimas. Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 14:01:58
Man deja ne visai, norint išgauti žiemos preliudiją, skęstame tarp šąlančios savojo - aš, tai darbui suteikia primityvumo.Pakankamai stiprus darbas, paskutinis kaip epikrizė - puiki.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-23 13:32:16
Be kalbų didelių - geras darbas. Net ir tai, kas po brūkšnio patiko:)