Užvakar buvo mano klasiokės šuns gimtadienis. Atsiprašau, kalytės. Ji yra "jorkšyriukas", ar kaip ten ta mano klasiokė sako. Ir jos vardas Smiltė. Mano klasiokė ją įsimylėjus. Fe. Net nemačiau to šuniuko (t.y. kalytės) , bet aš nemėgstu "jorkšyriukų", ar kaip ten.
  Tiesą pasakius, aš nepavydžiu tai kalytei. Juk 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga. Tikriausiai. Taigi, kai tai kalytei bus ketveri, visas pasaulis sprogs. Arba suduš. Nors ne, dūžta tik šukės ir likimai. Bet tikiuosi tos Smiltės likimas nesuduš ir jos gimtadienis nusiseks. Nes, kai aš prisimenu savo gimtadienius...

  Kai aš ėjau į darželį, mes ten švęsdavom gimtadienius. Taigi kai man suėjo penkeri, mano mama atnešė į darželį tokį didelį tortą, ant kurio buvo pavaizduota pūga, daug visokių gėrimų ir dar kažko. Tik man nepasisekė - tada į mano grupę atėjo tik keturi vaikai. Cha cha. Gal siautėjo koks pandeminis gripas, visai kaip dabar, ar kažkas panašaus. Tai gal viskas ir buvo gerai tam mano gimtadieny. Tik aš to nelabai prisimenu. Prisimenu tik vieną - kaip vaikai po mano šventės ėjo žaisti kažko ir aš nebuvau priimta. Gal dabar ir atrodo juokinga, bet tada buvo skaudu. Savo vaiko akimis ir protu nesupratau, kodėl jie taip elgėsi. Norėjau verkti.

  Kai man buvo kokie dešimt, nusprendžiau atšvęsti savo gimtadienį boulinge. Juk tada visi taip darydavo... Aš buvau gan kukli ir neturėjau daug draugų. Nors jei rimtai, apskritai neturėjau draugų. Ir dabar neturiu. Bet nesvarbu. Tai va. Pasikviečiau vieną kaimynę, su kuria bendravau gal nuo pirmos klasės, dar pasikviečiau tris klasiokes, su kuriomis klasėj daugiausiai bendraudavau. Bet tada iš vakaro atėjo žinia- viena klasiokė negalės ateiti. Iš ryto žinia- kaimynė negalės ateiti. Likimas mane "permetė". Juk koks, po galais, gimtadienis su trim draugėm? Paskambinau joms, pranešiau jog nežinau, ar mano gimtadienis iš viso vyks... Dabar tai atrodo juokinga, bet tada buvo skaudu. Planavau ką nors linksmo, bet viskas sužlugo. Tada pasiėmiau baltą popieriaus lapą ir nupiešiau du paveiksliukus- vienas buvo su daug žmonių ir daug dovanų, o kitas su vienu žmogumi, kuris neturi dovanų. Pirmąjį nubraukiau. Bet mano kvailas gimtadienis vistiek įvyko- su dviem klasiokėm, broliu, mama ir manimi. Pabuvom boulinge ir po to valgėm picą. Tai buvo gan apgailėtina. Cha.

Savo vienuoliktąjį gimtadienį taip pat surengiau. Po to tų švenčių nebešvenčiau. Pasiteisinimas- neturėjau ko kviest ir kur daryt. Bet gal iš tikrųjų bijojau, jog jie bus netikę ir kvaili...Cha cha.

Iki šiol man labiau patinka dalyvauti kitų gimtadieniuose, negu būti savajame. Ir man labiau patinka matyti kitų džiaugsmą, kai pamato mano dovanas. Visai kaip vakar- padovanojau klasiokei žaislinę mašinytę ir ji visą dieną žaidė su ja. Puiki kalėdinė dovana, tiesa?

Ir, ach, taip... Vos nepamiršau. Užvakar buvo ir mano gimtadienis.

Laimingo trylikto gimtadienio! Cha cha.