Santrauka:
Pamąstymai prieš Šv.Kalėdas
Neskaičiuok, gegute, metų,
Neskaičiuok.
Amžinai jauna norėčiau būti.
Ir tegu širdy pavasariai žydės,
Nors plaukai pasipuošė
Baltais obels žiedais.
Man lemties, gegute, neskaičiuok,
Aš laiminga būt norėčiau.
Kaip dvi gulbės, susipynusios kaklais,
Mėnesienoj, po žvaigždžių skliautais,
Pasvajoti širdžiai neuždrausčiau.
Likusių dienų, gegute, neskaičiuok.
Kiek kam skirta - tu viena žinai.
Tik kodėl tuomet, kai norisi dainuoti,
Kai laukai dabinasi margai,
Vėl, gegute, primeni, kad mes
Esame šioj žemėje svečiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-23 10:37:46
Primena liaudies dainas.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-12-22 22:18:37
pritariu Irtiai Asmat, man kažkaip pritrūko pabaigos.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 21:35:03
Taip, nuoširdžios. Ir tiktų dainai. Nežinau, kaip vertinti. Tai ne prastos eilės, bet ir ne puikios. Tiesiog kitokio žanro. O apie jį aš mažai nusimanau:-)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-12-22 20:20:32
oj manau dar daug daug metų jums gegutė priskaičiuos, to ir linkiu, nes šios eilės nuoširdžios