Išsigelbėjimas

.
   Iš dagių pievos išnešk mane
             kojom basom
   aš kvatoju naktim
   vėjas supa prieš plauką
   taip skaudžiai
   taip skaudžiai
   taip.

                        Suvystyk mane pirmo rudens vėsa
                        kad išrasočiau visus savo gyvenimus
                        po lašą
                        po du
                                     po lašą
                                                   po du
  
   Nuramink plazdesį krūtinės kairėje
   ten taip blaškosi per amžius
   tyliau už tylą
   tyliau už tylėjimą


   ***
   
   Girdi atgimstantį niūniavimą..?

                                               Rytuose
                                               Ant balto sniego
                                               Tupi mano pradžia.
MoneLi

2009-12-22 17:09:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jane doe

Sukurta: 2009-12-23 12:12:38

graziai ir svelniai, o gal skaudziai...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-12-23 10:45:31

Patiko šis kalbėjimas.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2009-12-22 23:15:46

trapus ir tyras :) toks tyliai tiksintis. . .

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-12-22 22:30:10

ne blo gai

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2009-12-22 20:22:52

pirmapradis ir švarus

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2009-12-22 17:41:06

Labai gražu.

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2009-12-22 17:13:48

Aš norėjau pabrėžti šviesą: "ant balto sniego". Tarsi galimybę ant balto lapo vėl tapyti gyvenimo spalvom...

Anonimas

Sukurta: 2009-12-22 17:12:20

Girdi atgimstantį niūniavimą..?

Rytuose
Tupi mano pradžia