.
Iš dagių pievos išnešk mane
kojom basom
aš kvatoju naktim
vėjas supa prieš plauką
taip skaudžiai
taip skaudžiai
taip.
Suvystyk mane pirmo rudens vėsa
kad išrasočiau visus savo gyvenimus
po lašą
po du
po lašą
po du
Nuramink plazdesį krūtinės kairėje
ten taip blaškosi per amžius
tyliau už tylą
tyliau už tylėjimą
***
Girdi atgimstantį niūniavimą..?
Rytuose
Ant balto sniego
Tupi mano pradžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-23 12:12:38
graziai ir svelniai, o gal skaudziai...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-23 10:45:31
Patiko šis kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-22 23:15:46
trapus ir tyras :) toks tyliai tiksintis. . .
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-12-22 22:30:10
ne blo gai
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-12-22 20:22:52
pirmapradis ir švarus
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2009-12-22 17:41:06
Labai gražu.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2009-12-22 17:13:48
Aš norėjau pabrėžti šviesą: "ant balto sniego". Tarsi galimybę ant balto lapo vėl tapyti gyvenimo spalvom...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-22 17:12:20
Girdi atgimstantį niūniavimą..?
Rytuose
Tupi mano pradžia