sememos pataisymas tikrai puikus- tiesiog perkelia eilutes į kitą lygį

man patink paprastumas, kurs dažnai nėr teisingai įvertinams. bet kad čia tiesiog jau per daug paprasta..

Ačiū už išsamų komentarą, Piligrime :)

Nesuprantu, negi nuo įvairiausių metaforų ir kitokių kalbų apie kalbą, prisivalgėm tiek, jog tapom priklausomi nuo jų ir nebesugebame įžvelgti grožio paprastume? Man šis darbas labai patiko ir iš širdies autorei rekomendavau jį čia įdėti, bet kaip matau nedaug kas sugebėjo įžiūrėti tai kas atvira, nors drįsčiau ginčytis – čia ne ką mažiau paslapties nei kad įvaizdžiais ir metaforom apkamšytame darbe, gal net gi daugiau ir laisvai galiu rasti pavyzdžių. Poetas netik tas, kuris nesuprantamai kalba apie nieką, bet tikras poetas moka panaudoti tai ką randa šalia – jis nelaužo galvos stengdamas sužavėti kažkokiais pasąmoningais reginiais, priblokšti vaizdais ir darbe nepalikti daugiau nieko.
Čia aš matau mintį – darbą su mintimi, kurios dažniausiai daugeliui pritrūksta vien dėl to, jog dabartiniu metu poezijoje pamirštama, patys autoriai pamiršta apie ją, o visą dėmesį skiria žaidimams su pavieniais vaizdiniais ir metaforom. Laisvai galima teigti, jog šis pasaulis tampa vaizdo, bet ne minties pasauliu ir gali mintį įdėti mažiau apipavidalintą, nors man čia visko pakanka ir ne veltui sakau, jog šis darbas patinka, bet vis tiek visi puls sakyti, jog trūksta metaforų, trūksta dar kažko, bet čia jų yra – tik ieškokit. Gali įdėti darbą netik su mintimi, bet ir prikamšytą vaizdinių, metaforų, įvaizdžių, bet vis tiek retas stengsis ieškoti tikrosios minties – jam pakaks to vaizdo ir tai ką prabėgęs sugebės suprasti, jei supras. Šiuo atveju palaikau autorę už trumpumą ir aiškumą – ne visas pasaulis turi vienodai giedoti, kas būtų jei apie savo silpnumą kalbėtume tūkstančiais žodžių, dar vargiai suprantamų ir taip be galo ir pradžios – kas išklausytų, iš ko sulauktumėm paguodos? Taip ir su poezija ;)

Būtent tai ir norėjau pasakyti. Ačiū, vaivos rykšte.

stiliaus čia nerasta , daug kalbėjimo , jei išmesit kas trečiąžodeliuką eilėraštis tik pagerės ... jei žinoma jus to norite...pvz "duobėje " išmetus įstrigimas įgauna gilesnę prasmę, ir visus kitus ..o...bet ...nei
Pagalbos. Šaukiasi
gilumoje įstrigęs
Toks mažas,pilkas.
Niekas jo negirdi.
Savyje labiau
Nei duobėje paskendęs

------------------
ir viskas..... situacijiškai eilėraščio personažas / įstrigęs žvirblis/ tobulai atspindi autorių :(

Mintis gana gera. O pateikimas tobulintinas:)

Graži idėja, gražus žvirblelio įvaizdis. Toliau pritariu Barabui. Nors užtektų bent intrigos.
Tiesiog pataikėt atspindėt „vieno žmogaus" problemas.

Man kaip tik šį eilėraštį pasiūlė įdėti čia vienas žmogus :) Rodos, jo nuomonė buvo labai kitokia nei daugumos. Ačiū už komentarus.

Tik bandymas. Trūksta naujumo ir užslėptumo. Sausas. be emocijos ir intrigos.

Kartais kai ką verta pasilikti sau.

Žinau savo teises :) Patarimus aš tikrai vertinu, tiesiog kai kurie eilėraščiai vienokie, kai kurie kitokie. Vieni labai iškalbingi, kiti trumpi ir aiškūs. Man taip atrodo. Kiekvienas turi savo stilių.

Na, tokiu atveju belieka pasakyti:
Jūsų teisė rinktis ką ir kaip rašyti. Klausyti patarimų ar ne.

..neblogai...

Man patinka, kai eilėraščiuose nesunku atrasti, kas norėta pasakyti. Tad ir pati mėginu rašyti gana aiškiai, o ne kuo labiau užslėpdama mintį. Trumpai drūtai :) Dėkui už komentarą.

Nejau negalima pabandyti visą mintį perteikti subtiliau ir iškalbingiau? Kartais viena eilutė pasako daugiau, nei tuščiavidurės keturiolika. Visada maniau, kad kiekvienas žodis turi savo svorį, kuriuo kūrinys sustiprinamas arba ,, nuraminamas,,. Būtų džiugu, jei apie tai pagalvotumėte.