(1)
Iš tylos - uolos
Ištrykšta žodis.
Ką įdėt į jį,
Aš nežinau - nėra jėgų.
Ir minties šešėliai blyškūs.
Jį aukoju Dievui.
Ir meldžiu meilės bei kančios.
Tyliai gyjančias
Regiu aš sielas.
Iš tylos ištrykšta
Žodis.
(2)
Akimirka ir amžinybė.
Vakaro juoda kloaka -
Gladiatorius Neptūno valdose.
Rudos Simonos akys.
Kvailos sentencijos - tiesa?..
Ką padarysi, jei traukinys
Taip lėtai skuba.
(3)
Dar reikia suspėt,
Dar reikia ištart,
Pakuždėt.
Dar skaidulos virpa,
Pilkieji neuronai dar neša žinias.
Dar reikia mylėt,
Nors duria į širdį tamsa.
Patylėk, ak patylėk -
Į tave žvelgia
Amžinybės akis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-21 22:52:05
Ramiai ir prasmingai. Atstatė išsiderinusį mano vidujybės mechanizmą:-)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-21 21:30:37
mintis pati, įvaizdžiai - imponuojantys. Pati "Amžinybė" - gal per stipriai pretenzinga? :) Skyrybos ženklai glumina (bent jau mane) - nepasiduoda skaityti ir interpretuoti, kaip norėtųsi... Aišku, kiekvienas turime savą kalbėjimo formą... patiko šiaip jau :)
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-21 11:00:15
"Tyliai gyjančias
Regiu aš sielas." - graziai
treciosios strofos pabaiga kazkaip nublanko
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2009-12-21 09:03:25
gilus išsikalbėjimas..
ištarti tylą,kurios tiek daug ir negali tylėti :)