Sniego lavina
griauna svajones
ledo aštrūs pirštai
stingdo jausmus...
neleidžia patirti meilės kitos
tik šaltas ledinis balsas
liepia mylėti, verčia kentėti
tą jausmą panašų į meilę
Pamiršk...Nekentėk
išsiveršk į pūgą
siauski, kvailioki, kvatoki,
apversk visus jausmus
laikas kristi tikroms snaigėms
kužda naktis balta
laikas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 23:06:28
Prastai. Nėra nieko, kas būtų nauja, ar, galų gale, poetiška. Nesistengėt.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 12:39:21
Kodėl nakties balsas?Kalbama per jausmus, kalbėjimas - minčių kratinys, ar kam įdomu skaityti banalybę tolygią - kliedesiui sau. Žinau, komentuoju aštriai, bet tai tiesa, jausmams suteikite meniškumą ir jie spindės, o dabar, verkiate pusnyje, jausmai per jausmus, susipina. Galima vienu sakiniu parašyti, nenaudojant perteklinių žodžių šnekamosios kalbos. Artikuliacija girdėti visame tekste.
Dirbkite ir pasieksite, to Jūs turite ir galite.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-18 12:36:48
Pliki jausmai. Beveik dienoraštis. Poezijos kiekis arti nulio.