Tamsi naktis paslaptimi apkloja žemę,
Nusagsto dangų deimantais žvaigždžių,
Mėnulis žvelgia iš dangaus nustebęs,-
Juk gėris liejas iš žmonių širdžių.
Kalėdų naktį geresniais mes tampam,
Atrandam laiko net pasikalbėti,
Mes apkabiname vaikus, tėvus aplankom,
Ir niekur nebereikia jau skubėti.
Šiltuos namuos susėdame prie stalo,
Ir, rodos, pasimiršta visos bėdos,
O širdyse ramu, jauku ir gera,-
Visas šeimas suartina Kalėdos...
Liepa
2009-12-18 10:11:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 23:08:09
Labai panašų jau šiandien skaičiau. Ir skaitysiu ryt. Ir poryt. Ir skirsis tik autoriai. Jums tai nieko nesako?
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 13:03:10
Tik visa bėda, kad kartu su Kalėdom tas gėris irgi praeina... Reikėtų daugiau realizmo.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-18 12:46:24
Perskaičiau, pagalvojau mintyse savas Kalėdas. Jos visada buna kitokios, norėtusi eilėraščio taip pat ne kasdienio, tema senai išrašyta Autorių, Autorėlių, galima rasti, galima naujo.
Su artėjančiomis šventėmis, puriomis pusnimis, išrašytais šalčio langais.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-18 12:39:59
Nieko naujo. Kiekvienais metais tokiu laiku, tokių eilių kalnai.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-18 12:38:36
Tiesa kalba Jūsų lūpomis... :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-12-18 12:03:21
Šiuo pojūčiu reik pasidžiaudti. Tuo mes ir tvirti... bent, kol jį dar išlaikom.