I
Vaivorų naktys
gaisus raudonus nusijuosę
kvapu alsuoja gailių
Danguj viltingai žiebias akys
pro debesį sudriskusį
sidabro pirštai glosto
medį
žolę
upelį almantį tyloj bemiegėj
Sparneliai šikšnų suplevena
žvaigždes išžarsto
laukimas
Ryto
II
Žalioj
Žalčio
žolėj
Žiežirbom
Žiba
Žėri
Žibinkštėlė
Žibinkštėlė – vienas iš mitinių saulės vardų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2010-03-30 18:01:23
Puikus:-)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-27 14:12:34
Kažkas jaukaus ir artimo.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2009-12-18 00:07:07
mielas tas jūsų laukimas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-16 08:06:14
žžžžžžžžžžž... žvaliai žvangančias žiežirbas žvejoja žiežula :)
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-15 14:48:08
šiuo atveju man sakinio išskaidymas po vieną žodį lygus žvilgsnio slydimui nuo medžio link žolės ir t.t. žemyn
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-15 12:42:02
..mano nuomone, jei butumėte pacentravę, ši ,,virvelė ''nekabėtų, bet man puiku ir tiek....
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-15 11:54:32
virvelinis stulpelis tik tada pasiteisina jei neša užslėptą žodinę gelmę, kur akcentuojamas žodis, šiuo atveju įžvelgiu tik sakinio išskaidymą / gal ko nesupratau/
Anonimas
Sukurta: 2009-12-15 11:53:42
Toks gilus gamtos pajautimas, artumas jai ir pasakyta tobulai. Ačiū, tokį paskaičius šviesiau pasidaro.