Ir vėl gimtinėn rieda kelias
Pro Kamajus, pro Svedasus, pro Žaliąją.
Prisėdu ant akmens, kur kitados Strazdelis
Vyžočių liūdną apdainavo dalią.
O nuo Malaišių vieškeliu ataskuba
Balta linų galva švytruodamas
Gerasis Vaižgantas su dėdėm ir dėdienėm,
Aukštaitiškai ir svietiškai dainuodamas.
O kelias žalčio bryde raitos –
Kalneliai, kalvos ir miškai...
Šventojoj nardo ryto skaistis,
Ir tiesias tėviškės takai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-12-16 17:39:20
keliai, keleliai lyg ir tie patys. bet ėjimai jais - kiekvienam savi...
artimas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-15 17:36:30
..puikumėlis, sutinku, kad geras darbas, perpintas meile Tėviškei...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-15 11:30:52
Ilgesys juntamas eilutėse.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-12-15 11:12:57
Gražus riedėjimas mano tėviškės (Svedasai,Žalioji...)takais.Imu atminimui-ačiū.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-15 08:45:01
Ilgesingas. Gal, kad nevaiščiojau tais keliais, todėl ir patiko man:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-15 07:48:49
Taip ir norisi tais lietuvių literatūros didžiavyrių keliais pralėkti. Puikus!