Santrauka:
Dedikuoju Evaldui.
tiek šviesų gniaužia kvapą renku
trupinius nuo šachmatų lentos tik gladiatoriai
nerimo Koliziejuj prieš kovas
plaukus vilgė prakaitas ir nežinia
pasiilgau tarp pirštų grikšinčio smėlio
lūpose tirpstančio vėjo aš pasiilgau
tirpsta delnuose trupiniai ėjimas suplanuotas
žengiu
juoda pluta gerklėj užstringa
dovanoti laikrodžiai sustoja
kliūnu už slenksčio viltingos akys
kopia horizontais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-14 23:11:01
Originalu.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-14 15:07:57
įdomus tas nevilties gargždesys, užstrigęs gerklėje tarsi durų vyrius. Gal tik siūlyčiau vietoje kopia horizontais - horizonte.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2009-12-14 11:40:59
Kažkaip veliasi, kliūna ir stringa...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-13 18:14:08
kam tie žodžiai ... tie,.tik...
pasiilgau tarp pirštų grikšinčio smėlio- kam tas
subjektyvus aiškinimas - vėjo aš pasiilgau-
labai trafaretiška....
ir gale sakinys visiškai neišrišantis, nekuliminuojantis / silpnoka/
Anonimas
Sukurta: 2009-12-13 16:43:00
Paskutinė strofa man nesilieja su ankstesnėmis. Gal taip turi būti, nes trūksta koncentruotumo.