Tu gerietis, aš blogietė –
o galbūt ir atvirkščiai.
Vienas kito nepalietę
šaukėm, barėmės piktai.
Liaukitės, – kažkas suriko –
Gal mūs lūpos, gal širdis.
Jie tikrai neapsiriko –
tai draugystės mūs baigtis...
Stovime akis nuleidę,
nusikaltę kaip vaikai.
Patylėjom susižvalgę –
būsim vėl geri draugai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 23:08:11
...o kaip be tų "barniukų", bet kai esi atvira širdimi, tai ir nuskrieja ilgai neužsibuvęs :) Gėris viską valdo. Tikri draugai išlieka.
Smagiai ir gražiai šia pasibarta :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-12-11 22:55:33
kad taip būtų ne tik Seime, bet ir kiekvienoje šeimoje
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-11 20:16:26
Ir iš kur pas jus tiek šilumos? Net šitame barnyje nieko "barniško" nėra. :) Jokios nuoskaudos, jokios pagiežos. Atrodo, gyvenimas - nepriekaištingai siunčia tik gėrį. Atsakymas - čia, šiose eilėse:- Jūsų lūpų kalba padiktuota jautrios, mylinčios širdies... Ačiū.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-11 20:15:27
O, kad taip būtų Seime :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-11 19:23:47
...šilta, jauku ir gera čia...širdis atsigauna...ir aš Jus myliu...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 16:05:19
Aš Jus labai myliu, o žinote dėl ko?Jūsų darbai dvelkia švelnia, vos paliesta ramybe, nuplaukia, surenka, kalbate tartum mokydama, per žodį, dažnai Jūsų darbus skaitau savo vaikams. Muzika Jūsų darbuose, muzika:)