Santrauka:
Dedikacija mylimosios nuotraukai
Vidurdienis. Bangų mūša.
Dangus be debesėlio.
Aguona žydi vieniša
Ant balto kopų smėlio.
Iš kur tu? Ar gi tau vieta?
Kam raudonai pražydai?
Čia saulė kepina karšta –
Džiovina iš pavydo.
Ir staipos smiltžolės piktai,
Nuo jūros vėjai lenkia.
Dygių pušų žali veidai
Raudoną grožį smerkia.
Paplūdimys. Bangų mūša.
Dangus be debesėlio.
Mergaitė stovi vieniša
Ant balto Nidos smėlio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-04 23:57:23
Kaip netikėta. Ir kaip vaizdinga. Užsimerkiu ir regiu...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-12-11 15:40:17
Taip, labai lengvas gražus eilėraštis...Matai jūros bangų mūšą ,baltas, išdegintas saulės kopas...Patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-11 12:18:19
Gražus paveikslas, nutapytas tarsi gyvas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-12-11 11:43:04
...nuostabu...sužavėta tokio grakštaus lengvumo... ir tyro skambėjimo...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 11:20:16
Paprastutis, bet dvelkia nuoširdumu:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-11 10:03:28
Tyrai vaikiškas:)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-11 08:59:26
...patiko, lyriškai jausmingas, vaizdiniai - puikūs...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 08:51:05
tokia netikėta šviesi pabaiga.Ačiū.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-12-11 08:01:32
Gražus paveikslas.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-11 00:15:23
Tiesiog, puikiai.