Lapo kelionė
stebiu lapo kelionę
kalbi
tai nuobodu
visai ne
gelsvas laivelis sklendžia vėjo kelyje
pasisupa
kris
pagaunu
paleidžiu
vėjas visu smarkumu kelia
vis aukštyn
paskutinė lapo kelionė
supasi
kalba su vėju
žemyn
pasisukioja
pasimėgauja paskutine laisvės akimirka
krenta
ramiai prigula
pavargo
ilgai suposi medžio šakoje
galvojo amžinai
savas laikas
sužvarbo
pasidabino
paskutiniam šokiui su vėju
skrydyje
pavargo
miegok viena iš žemės dulkelių
pavasarį sprogs medžių šakos
supsis kiti
rudenį šoks su vėju
atguls šalia tavęs
dar viena žemės dulkė
laike vis šokame
supamės
krentame
žemė priglaudžia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-12-09 12:39:34
gelsvas laivelis sklendžia vėjo kelyje, kuris čia aprimsta, čia įsisuka gūsiais... savitu kalbėjimu nupieštas tas šokis su vėju, sklendžiančio lengvumo pojūtis, su atsikartojimais, bet jie čia tiko kartu su mintimi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-08 21:30:31
prozos kūrinėlis tik sueiliuotas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-08 20:02:24
Lapelis leidosi, vartėsi, sklendė... Pagavau į delnus jį ir mintį... ;)
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-08 16:38:55
labai jaukus kritimas
Anonimas
Sukurta: 2009-12-08 15:53:21
"...žemė priglaudžia"
puikiai sušokai kelionės atkartojimą