Išpažintis

Aš ėjau, klupau, kieminėjau.
Man neliko daugiau, man nebuvo mažiau.
Mano metai mane apgedėjo,
Kreivu randu žymėti, apgirtę.
Lyg dangaus žvaigždžių tiltai apvirtę
Man krūtinę prispaudžia nakčia
Praradinų kartėliu, gėla -
Vis ne čia, vis ne čia, vis ne čia.
Vis ne taip, vis ne taip, vis ne taip.
Antanas Gintautas

2009-12-08 01:23:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-12-08 10:16:55

Nesuklupus nėr kaip ir atsistoti:)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-12-08 10:09:59

Pirmos keturios eilutės patiko. Toliau nesusiskaitė man.

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2009-12-08 09:33:37

Sutinku su IrmaS. :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-12-08 08:17:37

....verčia susimastyti, patiko...

Anonimas

Sukurta: 2009-12-08 02:55:41

Patinka.
Žodį "apgedėjo" keisčiau į "apgenėjo", žinoma, autorius sprendžia geriau