šviesiam Motinos atminimui


Seniai tau pažadėjau šilko skarą -
Lengvi buvo tie mano pažadai:
Sakiau, kad būsiu visad geras,
Kai skleidėsi vaikystė lyg žiedai.

Ir nežinau, ar apgaubiau tau galvą
Tamsia senobiška skara...
Seniai pamainė dienos žalią spalvą,
Ir daug ko šiandien nebėra.

Kažkur senajam kupare
Balta drobulė glaudžias.
Juodam vėjuotam vakare
Kažin kas sielą spaudžia.

Ir gula sunkiai ant širdies
Vaikystės tolimosios pažadai...
Kas šiandien mano raudą begirdės,
Kai virsta akmeniu savi vardai.

O dienos lyg delčia sudyla,
Ir tik sapne tą skarą tematau...
O liūdesys lyg bokštas kyla,
Kai tavo laišką aš skaitau...