Sūneli, susapnuoki mamą.
Jos širdis taip ilgisi tavęs.
Pažiūrėk į nuotraukėlę seną –
tegul mintys vėl namo parves.

Tavo kelias ilgas. Ar laimingas?
Laimės išėjai ieškot svetur.
Mano meile, tu esi turtingas,
neieškoki tu namų kitur.

Naktimis galvoju, kaip tau sekas.
Rūpesčio raukšlelių ar turi?
Gal, sūneli, jau sugrįžti metas,
ne gimtinė ten, kur gyveni...

Paklausyk manęs, tau pasakysiu –
juk stipriausia meilė, tai mamos.
Tau sūnau, aš viską padarysiu –
vasara pavirsiu iš žiemos.

Susapnuok, vaikeli, susapnuoki mamą.
Jos akyse matos ilgesio ugnis...
Laiškuose vis klausi, kaip mama gyvena,
o sapne jos akys viską pasakys.