Guliu karste nušalusiom galūnėm.
Aptingęs kraujas, mieganti širdis.
Širdis, kuri kadaise plyšavo ir dūko,
Dabar alsuoja dulkių kamuoliais.
Pro vokus ašaras matau.
Nors man žadėjai niekad nebeverkti.
Absurdas. Pilkos plastmasinės gėlės.
O, dangau!
Tikėkit Dievo pasakom toliau.
Pamišusios jūs lėlės.
Nereik dabar man tų gėlių,
Paliesti jų aš negaliu!
Kankinot vakar, šiandien, pailsėkit bent rytoj...
Juk lieti ašaras seniai nebe madoj.
Nedrįsk sakyt, kad negerai man jau galvoj.
Pakvaišęs ir iškrypęs tu esi!
Visatos išgamų grandis šviesi.
Žibėki, švieski, tu juk pop žvaigždė!
Per klaidą pabučiuotoji varlė.
O gaila, kurčias, nebylys buvau.
Kvailys.
Toks, koks dabar ir tu esi, brolau.