Baltieji pradeda ir laimi,
Ant šachmatų lentos.
Baltieji pradeda ir laimi,
Taip būna visados.
Gyvenimas jau toks – keistokas -
Lyg šachmatų lenta,
Baltieji pradeda ir laimi.
Taip būna visados?
Balnoki žirgą ir bandyk
Nujoti reikiama linkme.
Krenta rikis, dūžta bokštas,
Griūna pėstininkai juodi.
Kas laimės? Kas nugalės?
Mūšį šį gyvenime tavam?
Štai pirma skaudi žinia -
Vieno žirgo nebėra...
Spąstai priešui parengti,
Lieka tik jį įvilioti.
Ir pagaliau, o Laime! Sušunki:
„Šachas, šachas, šachas!“
Prarasta jau nemažai,
Bet aukoti juk vertėjo:
Karalienė žuvo šiam kare.
Ir karalius juodas, vienišas paliko.
Našlio dalia sunki, labai...
Nežinia nė ką daryti.
O man dabar svarbiausia:
Neleisti atsitiesti.
Juk jis keršto užvaldytas,
Nežinia ką gali padaryti.
Tad skubėti laikas jau -
Reikia nugalėti!
Krito mano rikis, griuvo antras bokštas...
Bet, tačiau, žiūrėk!
Šachas tau ir matas!
Krito pagaliau, karaliūnas juodas,
Nespėjęs už karalienę man atkeršyt.
Bet tokia dalia ant tos  šachmatų lentos:
„Baltieji pradeda ir laimi“.
Tik, ar visados?...