Jungtis (II)

Juoda kava
ir kvepiantys vanile pirštai.

      Lietaus stiklu
     nuslystanti mintis:

gal pavargai?

Ant kaklo vėrinys
rūpestingiausio žvilgsnio...

O, ne.

      Mintis?
     Ji – nekalta.

Kalti lietaus lašai
ir kvepiantys vanile pirštai.
Liepsnelė

2009-12-02 12:38:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-02 12:29:15

gražu...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2009-12-09 03:03:29

Kaip paprasta, rodos, bet kartu subtilu. Net keli trumpi sakiniai gali perteikti nuotaiką. Beje, autorės akys irgi:).

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-12-06 13:16:27

Betarpiškai slystanti mintis, subtilus nuotaikos šuolis, nepasidavimas liūdesiui... Labai jauki jungtis, lyg šiek tiek sunerimus savyje, žiūrint pro lietaus stiklą..., bet galbūt suvilnijanti švelniai ir esant dviese...
Tikrai žaviai.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-12-04 16:54:55

minčių ir lietaus pėdsakai ant stiklo?
kai už lango-amžinas ruduo?

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2009-12-03 11:01:53

Išsivadavus iš klišių šiame tekste būtų geresnis kūrinys. Bet neblogas bandymas.

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2009-12-02 22:54:07

surinksiu tuos lietaus lašus į mintį,
sušils juoda kava ir kvepiantys vanile pirštai... :)

dėkui, gera jungtis...

Vartotojas (-a): nemune

Sukurta: 2009-12-02 14:51:47

Taip paprasta ir šviesu

Anonimas

Sukurta: 2009-12-02 13:34:47

Tokia jau ta vanilė: nešvelniai neįmanoma.
Labai smagu, kad subtilu, ne viskas atskleista. Daug vietos palikta tikram jausmui.