Keičias pasaulis, gražiai tobulėjam,
Nauji vis daiktai, moderni aplinka,
Tik pelkės tuštybių nė kiek nesausėja,
Velkasi šimtmečiais kalno našta.

Taip turi būti, ateitis – ateinantiems,
Joje – jaunystė, grožis, jėga.
Nedainuot gegužiui rudenio dainą,
Nesipuošt mergaitei skrybėle sena.

Laisvė kalbėti, laisvė mylėti,
Būti turtingu arba vargšu.
Laisvė žydėti, laisvė kvepėti,
Laisvė išaugti spygliu piktu.

Maišosi žmonės tarp gėrio ir blogio.
Vertybių vežimo vežikai girti
Ką vežė, išdrabstė prie pirmojo griovio,
Ir sukasi ratai apvirtę tušti.

Paėmus žodyną, gal greitai teks klausti –
Ką reiškia moralė, dora ir tiesa?
Bus norma – meluoti, norma – apgauti,
O lipti per galvas – norma pirma.

Gal gi atbukę žmonės po siautulio laisvių,
Vėl prie vertybių žmonijos sugrįš,
Girto vežiko vežimą išlaisvins,
Vergaut tuštybėms atsisakys?