Lyg rūkas,
Lyg baltas
Sniego pūkas

Žvaigždė

Tu priverti žibėti,
Su saule patekėti.
Žiūrėčiau ir grožėčiaus.

Karštas

Sulysęs ir suvytęs
Rasos lašais nukritęs,
Atgaivinsiu.

Sušalus

Tarytum snaigė
Vėjo paliesta krenti,
Delnuose tirpsti.

O šypsena

Lyg rojuj
Tu tuomet jauties,
Taip gera ant širdies

Sužibę akys

Jos paslaptingos,
Gilios ir aistringos.
Skęsčiau ir paskęsčiau.

Šviesi

Lyg deivė,
Lyg saulės pašvaistė,
Lyg pasakų fėja.

Ašaros

Tarytumei
Pačiam skaudėtų
Sakytum
Pats kentėtum

Veidas

Šviesus, laimingas
Retkarčiais suirzęs
Toks mielas ir malonus

Rankos

Švelnios.
Kartais aštrios,
Lyg žaibas po audros.
Bet taip norėtųs,
Kad liestų visados.

Lūpos

Va čia tai rojus,
Nepasiekiamas pavojus.
Smalsu, nors ir baisu.

Su saule palydėjęs,
Mėnuliu patekėjęs,
Tamsoje susigūžęs,
Atminęs prisiminęs
Šviesiom akim užmigęs.