Viena pušis prieš kitą gyrės:
„Esu aukštesnė už tave,
Tiesi, kamienas nepasviręs,
Ir paukščiai myli tik mane“.

Antroji šaukė: „Aš žalesnė,
Spygliukai mano ilgesni,
Aš šimtąsyk esu gražesnė,
Tik nieko tu nesupranti“.

Trečia, mažiausioji pušelė,
Į dangų pažvelgė švelniai
Ir tarė: „Ačiū tau, saulele,
Kad leidi mums žaliuot gražiai...“