Taip lengvai ir lėtai, ir nuobodžiai
Smėlio laikrody byra smiltys.
Tarsi dienos, vienatve paženklintos,
Tarsi mintys, laukimo prisirpusios.
Nepaglostytos skubančių žvilgsnių,
Dūžta viltys į akliną sieną.
Tamsioje kertėje susirangius,
Nusivylusi meilė užmiega.
Taip ir gęsta šešėlių minioj
Neprakalbintos, alkanos sielos.
Iš likimo pavogusios trupinius,
Artumu pasidžiaugt nesuspėjusios.