Teka laikrodžio tykus vanduo –
Numazgoju pavargusį veidą,
Užverčiu dienos knygą,
Įrašęs paskutinįjį vakaro žodį.
Iš tylos palengva ateina svečiai –
Reginiai ir mintys vienuoliškais rūbais.
Jie susėda ratu ir graudžiai gieda
Dievu pasitikinčiojo psalmę.
Paskui pakyla ir palmių šakom nešini
Jie išeina aušros pakylėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-30 14:30:32
Labai jaučiama senesniųjų lietuvių autorių įtaka. O ar nenorėtumėt sugalvoti ką nors, kas būtų vien tik jūsų? Ką kiti iš jūsų imtų.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-11-29 15:25:03
laikrodžio vandens tykiu tekėjimu aušros pakylėtas minties buvimas, gražus...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-29 13:20:36
Manau, kad nieko daugiau nereikia, jei jau vakaro knygoj įrašyta.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-29 08:58:21
paslaptingumo turi eilutės, tik reiktų poetinių metaforų gal, palyginimų