Mokyklos suole mes kartu sėdėjom.
Skrajojome kartu svajų sparnais.
Draugystę viens kitam žadėjom
ir džiaugėmės jaunyste su visais.

Užaugome, subrendom, surimtėjom.
Draugystė liko.Buvo dar kažkas,
ko nesupratom.Į akis žiūrėjom
ir rodės žvilgsnis žvilgsnyje paskęs.

Taip troškau tavo ranką aš paliesti,
tu – plaukus man paglostyti slapčia.
Norėjau savo glėbį tau ištiesti...
Gal meilė mus aplankė nejučia?

Norėjome mes būt kartu be galo.
Karštai karštai viens kitą apkabint.
Rudens šalnoj širdelės nesušalo –
vis plakė jos, negalinčios nurimt.

Abu išgirdom šį nebylų šauksmą –
ir nuo tada visad šalia, kartu...
Suklupus – stojam, o beribį džiaugsmą
šiandiena Jums visiems aš dalinu...