Kiek bevyniočiau į žibuoklės žiedą,
Kiek beskandinčiau jazminuos,
Kiek beskaityčiau pievų raštą -
Vis tiek beviltiškai ilgiuos.
Ilgiuos sonetų rytui auštant,
Trelės banguojančios šile,
Žvaigždžių adagio vakarėjant
Ir sielų appassionato naktyje.
Ilgiuosi balto Vienos valso,
Ugninio tango lietuje,
Visos margos jausmų paletės,
Laiko neišbaigtos molberto drobėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-11-26 14:35:18
Gražus ilgesys...Jautrios eilės. Patiko. Imu.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-26 08:42:45
Eiliuką galima dalinti į dvi dalis: pirmoji aiškina aplinkybes (kiek be...), antroji vardina, ko ilgimasi. Nereikėtų tokio vardinimo, labiau norėtųsi natūralumo - savaiminio suliejimo. Dabar lyg pagal kažkokią schemą. O vaizdiniai tai gražūs:-)
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-26 08:29:16
Baltasis ilgesys, užsupęs sielą...