Tu išeini pro gelstančius kaštonus,
Tolyn eini alėja liepų ir klevų,
Ruduo po kojom beria tau lapus geltonus,
Tu išeini toli, o aš pasilieku.

Tu išeini tenai, kur vasara žaliuoja,
Ne laimės ieškai – bėgi nuo rudens.
Gal rasi šalį, kur pavasaris dainuoja,
Kur amžina jaunystė širdyje gyvens.

Tu išeini, pamynęs rudenį po kojom,
Tu išeini toli, o aš pasilieku.
Už šilumą ir džiaugsmą tau dėkoju,
Už žvilgsnį tavo nuostabių akių.

Tu išeini tenai, kur vasara žaliuoja,
Ne laimės ieškai – bėgi nuo rudens…
Tu vėlei grįši vieškeliu plačiuoju,
Kai giesmės vieversių laukuos skardens.