Aš valstybiškai šiąnakt budrus
Ir valstybiškai šiąnakt mąstau,
Kai po tiltu grįžtu į „namus“,
Kad karalius įsnūstų giliau...

Kai valdovai planetoj įminga,
Viešpatauja naktiniai drugiai,
O po tiltu prozą prasmingą
Iš gelmių išvynios unguriai.

Apie laikiną sosto minkštumą
Ir betono garuojantį šaltį,
Apie lankstų akimirkos kūną –
Tą įžūlų gundantį žaltį.

Apie duoną iš šiukšlių dėžių,
Apie butelio tuščio pilnatvę,
Štai žibintai benamiai girdžiu
Pasileidusią užkuria gatvę...

Net vagims pasisaugot derėtų –
Aš turtingas tiktai ateitim,
Mano turtą pavogti galėtų
Na nebent tik kartu su manim.

- - -

Tu, valdove, miegoki ramiai!
Aš valstybiškai šiąnakt budrus,
Man padės tie naktiniai drugiai
Po sparnais išplazdenti Namus...